1 "沤mogus, gim臋s i拧 moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.
2 Jis kaip g臈l臈 auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip 拧e拧臈lis ir nepasilieka.
3 Ar Tu atversi savo akis 寞 tok寞 ir nusivesi mane 寞 teism膮 su savimi?
4 Kas gali i拧 netyro padaryti tyr膮? Niekas!
5 Jo dienos yra tiksliai nustatytos ir m臈nesiai suskai膷iuoti. Tu nustatai jam rib膮, ir jis jos neper啪engs.
6 Atsitrauk nuo jo, kad jis pails臈t懦, kol kaip samdinys sulauks savo dienos.
7 Med啪iui yra viltis, kad ir nukirstas at啪els ir i拧 kelmo i拧augs at啪alos.
8 Nors 啪em臈je jo 拧aknys pasensta ir jo kelmas apmir拧ta dulk臈se,
9 bet, gav臋s vandens, jis at啪elia, krauna pumpurus ir i拧leid啪ia 拧akeles kaip jaunas augalas.
10 O 啪mogus mir拧ta, ir neb臈ra jo; atiduoda 啪mogus savo dvasi膮, kur jis yra?
11 Kaip vanduo i拧garuoja i拧 j奴r懦, up臈s nusenka ir i拧d啪i奴sta,
12 taip 啪mogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dang奴s pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepa啪adins i拧 miego.
13 O kad pasl臈ptum mane kape ir laikytum pasl臈p臋s, kol praeis Tavo r奴styb臈; nustatytam laikui pra臈jus, v臈l mane atsimintum.
14 Ar mir臋s 啪mogus prisikels? Per visas man skirtas dienas a拧 lauksiu permainos.
15 Tu 拧auksi, ir a拧 atsiliepsiu; Tu ilg臈siesi savo rank懦 k奴rinio.
16 Tu skai膷iuoji mano 啪ingsnius, bet ne寞skaityk mano nuod臈m臈s.
17 Mano nusikaltimas pasl臈ptas mai拧elyje ir mano kalt臈 u啪ri拧ta.
18 Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda i拧 savo vietos,
19 kaip vanduo nune拧a akmenis ir li奴tys nuplauna dirvo啪em寞, taip Tu sunaikini 啪mogaus vilt寞.
20 Tu nugali j寞 nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veid膮 ir pavarai j寞.
21 Jei jo s奴n奴s gerbiami, jis ne啪ino; jei jie niekinami, jis nepastebi.
22 Jis jau膷ia savo k奴no skausmus, ir jo siela ken膷ia".