1 "Mano kv臈pavimas nusilpo, dienos trump臈ja, kapai paruo拧ti man.
2 Mane apspito i拧juok臈jai, mano akys pavargo be啪i奴r臈damos 寞 juos.
3 Tu pats laiduok u啪 mane, nes kas kitas paduos man rank膮?
4 Tu pasl臈pei supratim膮 nuo j懦 拧ird啪i懦, tod臈l j懦 nei拧auk拧tinsi.
5 Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesid啪iaugs laimikiu.
6 Jis padar臈 mane prie啪od啪iu 啪mon臈ms, visi spjaudo man 寞 veid膮.
7 Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano k奴nas kaip 拧e拧臈lis.
8 Teisieji pasibais臈s tuo, o nekaltieji pakils prie拧 veidmainius.
9 Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos 拧varios, stipr臈s ir stipr臈s.
10 Ateikite j奴s visi dar kart膮, nes tarp j奴s懦 nerandu n臈 vieno i拧mintingo.
11 Mano dienos pra臈jo; sumanymai ir mano 拧irdies siekiai sudu啪o.
12 Jie nakt寞 padar臈 diena, ta膷iau tr奴ksta 拧viesos tamsoje.
13 Ko gi a拧 dar laukiu? Mano namai yra kapas; a拧 savo guol寞 pasiklojau tamsoje.
14 Sugedim膮 a拧 vadinu t臈vu, o kirm臈les颅motina ir seserimi.
15 Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?
16 Ji nueis su manimi 寞 gelmes ir ils臈sis su manimi dulk臈se".