1 Vien膮 dien膮 Dievo s奴n奴s v臈l susirinko Vie拧paties akivaizdoje; 拧臈tonas at臈jo su jais ir stojo prie拧 Diev膮.
2 Vie拧pats paklaus臈 jo: "I拧 kur ateini?" 艩臈tonas atsak臈 Vie拧pa膷iui: "A拧 vaik拧tin臈jau po vis膮 啪em臋".
3 Vie拧pats klaus臈 拧臈ton膮: "Ar atkreipei d臈mes寞 寞 mano tarn膮 Job膮? Juk 啪em臈je n臈ra jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto. Jis ir toliau lieka man i拧tikimas, nors tu mane sukurstei prie拧 j寞, kad be prie啪asties jam kenk膷iau".
4 艩臈tonas atsak臈 Vie拧pa膷iui: "Oda u啪 od膮, bet 啪mogus visk膮 atiduos, kad likt懦 gyvas.
5 Bet i拧tiesk savo rank膮 ir paliesk jo kaulus ir k奴n膮, ir jis keiks Tave 寞 akis".
6 Vie拧pats tar臈 拧臈tonui: "Jis tavo rankose. Tik nepaliesk jo gyvyb臈s".
7 艩臈tonas pasi拧alino i拧 Vie拧paties akivaizdos ir i拧tiko Job膮 skaud啪iomis votimis nuo koj懦 pad懦 iki vir拧ugalvio.
8 Jis s臈d臈jo pelenuose ir, pa臈m臋s 拧uk臋, gramd臈 p奴lius.
9 Jo 啪mona jam tar臈: "Ar tu vis dar laikaisi savo i拧tikimyb臈s? Prakeik Diev膮 ir mirk".
10 Jobas jai atsak臈: "Tu kalbi kaip viena i拧 kvail懦 moter懦. Argi priimtume gera i拧 Dievo rankos, o pikta nepriimtume?" Visu tuo Jobas nenusid臈jo savo l奴pomis.
11 Trys Jobo draugai: temanas Elifazas, 拧uachas Bildadas ir naamatietis Cofaras, i拧gird臋 apie Jobo nelaim臋, susitar臈 ir at臈jo ged臈ti su juo ir j寞 paguosti.
12 Pamat臋 j寞 i拧 tolo, nepa啪ino jo. Jie perpl臈拧臈 savo apsiaustus, balsiai verk臈 ir m臈t臈 dulkes vir拧 savo galv懦 link dangaus.
13 Septynias dienas ir septynias naktis jie s臈d臈jo su juo ant 啪em臈s; n臈 vienas nepratar臈 啪od啪io, nes jie mat臈, kad jo kan膷ia labai didel臈.