1 Jobas atsakydamas tar臈:
2 "Mano skundas dar ir 拧iandien kartus; mano kent臈jimai didesni u啪 mano vaitojim膮.
3 O kad 啪ino膷iau, kur J寞 rasti, ir gal臈膷iau ateiti prie Jo sosto!
4 Jam pateik膷iau savo byl膮 ir savo burn膮 pripildy膷iau 寞rodym懦.
5 Tada i拧girs膷iau, k膮 Jis man atsakyt懦, ir supras膷iau, k膮 man kalb臈t懦.
6 Ar Jis prie拧int懦si man savo galinga j臈ga? Ne! Jis pa啪velgt懦 寞 mane.
7 Teisusis gal臈t懦 ai拧kintis su Juo, taip a拧 b奴膷iau i拧laisvintas am啪iams nuo savo teis臈jo.
8 Jei einu pirmyn, ten Jo n臈ra, o jei atgal, Jo nerandu.
9 Jei Jis yra kair臈je, a拧 Jo nematau, o jei pasisl臈p臋s de拧in臈je, Jo nepastebiu.
10 Bet Jis 啪ino mano keli膮; jei Jis mane i拧tirt懦, b奴膷iau kaip auksas.
11 臇jau Jo p臈domis, i拧 Jo kelio nei拧krypau.
12 Nuo Jo 寞sakym懦 nepasitraukiau, Jo burnos 啪od啪ius vertinau labiau negu b奴tin膮 maist膮.
13 Jis vienintelis, kas gali J寞 pakeisti? Ko Jo siela geid啪ia, t膮 Jis padaro.
14 Jis 寞vykdys, kas man skirta; daug pana拧i懦 dalyk懦 Jis turi.
15 Tod臈l man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.
16 Dievas susilpnina mano 拧ird寞; Visagalis g膮sdina mane.
17 A拧 nepra啪uvau prie拧 tams膮, Jis nepasl臈p臈 tamsyb臈s nuo mano veido".