1 Jobas atsakydamas tar臈:
2 "Kaip tu pad臈jai bej臈giui ir par臈mei nusilpusio rank膮!
3 Koks geras ir i拧mintingas buvo tavo patarimas!
4 Kam tu kalb臈jai 拧iuos 啪od啪ius? Kokia dvasia at臈jo i拧 tav臋s?
5 Prie拧 J寞 dreba mirusieji, vandenys ir j懦 gyventojai.
6 Mirusi懦j懦 pasaulis yra atviras Jam ir pra啪奴tis neu啪dengta.
7 Jis i拧tiesia 拧iaur臋 ant tu拧tumos ir 啪em臋 pakabina ant nieko.
8 Jis surenka vandenis 寞 tamsius debesis, ta膷iau debesys neply拧ta.
9 Jis u啪dengia savo sosto veid膮 ir i拧tiesia savo debes寞 ant jo.
10 Vandens pavir拧iuje Jis nubr臈啪臈 rib膮 ir atskyr臈 拧vies膮 nuo tamsos.
11 Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis gr奴moja.
12 Savo galia Jis sujaudina j奴r膮, savo i拧mintimi nutildo jos i拧didum膮.
13 Savo dvasia Jis papuo拧臈 dangus, Jo ranka padar臈 gyvat臋.
14 膶ia tik Jo keli懦 pa拧aliai; mes girdime tik Jo 拧nib啪des寞. O Jo galyb臈s griaustin寞 kas supras?"