1 "D臈l to mano 拧irdis dreba ir pasitrauk臈 i拧 savo vietos.
2 Klausykite Jo balso, griaud臈jimo, kuris sklinda i拧 Jo burnos.
3 Jis siun膷ia j寞 po vis膮 padang臋, Jo 啪aibai iki 啪em臈s pakra拧膷i懦.
4 Po to aidi balsas. Jis sugriaud啪ia savo didyb臈s balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.
5 Dievas didingai griaud臈ja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiam懦 dalyk懦.
6 Sniegui Jis 寞sako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo.
7 Kad 啪mon臈s pa啪int懦 Jo darb膮, Jis u啪antspauduoja 啪moni懦 rankas.
8 Tuomet ir 啪v臈rys slepiasi savo lindyn臈se.
9 I拧 piet懦 ateina audra, i拧 拧iaur臈s颅拧altis.
10 Dievo kvapu padaromas ledas, ir plat奴s vandenys sustingsta.
11 Jis pripildo debesis dr臈gm臈s, i拧 j懦 sklinda 啪aibai.
12 Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, k膮 Jis 寞sako, visuose 啪em臈s kra拧tuose.
13 Jis tai daro nor臈damas sudrausti, palaiminti arba pasigail臈ti.
14 Jobai, steb臈k ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.
15 Ar 啪inai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies 拧vies膮?
16 Ar 啪inai, kaip debesys laikosi, 拧itie nuostab奴s darbai To, kuris turi tobul膮 pa啪inim膮?
17 Ar 啪inai, kod臈l drabu啪iai 寞kaista, kai Jis ramina 啪em臋 piet懦 v臈ju?
18 Ar tu su Juo i拧tiesei dangaus skliaut膮 tvirt膮 kaip veidrod寞, i拧 vario nuliet膮?
19 Pamokyk mus, k膮 turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.
20 Ar bus Jam prane拧ta, k膮 kalbu? Jei 啪mogus kalb臈t懦, jis b奴t懦 prarytas.
21 Kai debesys u啪dengia saul臋, 拧viesos nematyti, bet, v臈jui pap奴tus, dangus nuskaidr臈ja.
22 I拧 拧iaur臈s ateina giedra, o Dievas yra bauginan膷iai didingas.
23 Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas j臈ga, tiesa ir teisingumu, Jis nei拧naudoja.
24 Tod臈l 啪mon臈s Jo bijo. Jis nepaiso t懦, kurie dedasi i拧mintingi".