3 Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.4 Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.5 Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.6 Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinokjos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.