1 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.2 Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,3 pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:4 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:5 "Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.6 Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu".7 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.8 Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.9 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.10 Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas.11 Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.12 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.13 Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.14 Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,15 ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:16 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:17 "Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė".18 Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.